Ar krikščionys ir musulmonai garbina tą patį Dievą?

Ar krikščionys ir musulmonai garbina tą patį Dievą? Atsakymas



Musulmonų ir krikščionių požiūris į Dievą turi tam tikrų panašumų. Krikščionys tiki vieną amžinąjį Dievą, kuris sukūrė visatą, o musulmonai taiko šias savybes Allahui. Abu mano, kad Dievas yra visagalis, viską žinantis ir visagalis.






Esminis skirtumas tarp islamo ir krikščionių požiūrių į Dievą yra biblinė Trejybės samprata. Biblijoje Dievas apsireiškė kaip vienas Dievas trijuose Asmenyse: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji Dvasia. Nors kiekvienas Trejybės Asmuo yra visiškai Dievas, Dievas yra ne trys dievai, o trys viename.



Dievo Sūnus atėjo žmogaus pavidalu, tiesa, vadinama įsikūnijimu (Lk 1:30-35; Jono 1:14; Kolosiečiams 2:9; 1 Jono 4:1-3). Viešpats Jėzus Kristus nugalėjo nuodėmės bausmę ir galią, mirdamas ant kryžiaus (Romiečiams 6:23). Prisikėlęs iš numirusių, Jėzus sugrįžo į dangų, kad būtų su savo Tėvu ir atsiuntė Šventąją Dvasią tikintiesiems (Apd 1, 8-11). Vieną dieną Kristus grįš teisti ir valdyti (Apd 10:42, 43). Tie, kurie pasitikėjo Viešpačiu Jėzumi, gyvens su Juo, bet tie, kurie atsisako Juo sekti, turi būti atskirti pragare nuo šventojo Dievo.





Tėvas myli Sūnų ir visa atidavė į jo rankas. Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą; Kas nepaklūsta Sūnui, nematys gyvenimo, bet ant jo pasilieka Dievo rūstybė (Jn 3, 35-36). Arba Jėzus neša Dievo rūstybę už tavo nuodėmę ant kryžiaus, arba tu nešai Dievo rūstybę už tavo nuodėmę pragare (1 Petro 2:24).



Trejybė yra būtina krikščionių tikėjimui. Be Trejybės nebūtų Dievo Sūnaus įsikūnijimo Jėzaus Kristaus Asmenyje. Be Jėzaus Kristaus nebūtų išgelbėjimo iš nuodėmės. Be išganymo nuodėmė visus pasmerktų amžinajam pragarui.

Taigi, ar krikščionys ir musulmonai garbina tą patį Dievą? Geresnis klausimas: ar krikščionys ir musulmonai teisingai supranta, kas yra Dievas? Į šį klausimą atsakymas yra tikrai ne. Dėl esminių skirtumų tarp krikščionių ir musulmonų Dievo sampratų abu tikėjimai negali būti teisingi. Tik biblinis Dievas sprendžia ir išsprendžia nuodėmės problemą, dovanodamas savo Sūnų.

Nes Dievas taip pamilo pasaulį, kad atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Nes Dievas nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį išgelbėtų. Kas jį tiki, tas nėra pasmerktas, o kas netiki, jau yra pasmerktas, nes netiki vienintelio Dievo Sūnaus vardu (Jn 3, 16-18).



Top