2 Korintiečiams knygos santrauka

2 korintiečiams knygos santrauka – Biblijos apžvalga Autorius: 2 Korintiečiams 1:1 2 Korintiečiams knygos autorius nurodomas kaip apaštalas Paulius, galbūt kartu su Timotiejumi.



Rašymo data: 2 korintiečiams knyga greičiausiai buvo parašyta maždaug 55–57 m.



Rašymo tikslas: Bažnyčia Korinte prasidėjo 52 m. po Kr., kai Paulius ten apsilankė savo antrosios misionieriškos kelionės metu. Jis išbuvo pusantrų metų, daug nuveikęs vardan Evangelijos. Šio apsilankymo ir bažnyčios įkūrimo įrašas yra Apaštalų darbų 18:1–18.





Antrajame savo laiške korintiečiams Paulius išreiškia palengvėjimą ir džiaugsmą, kad korintiečiai jo sunkų laišką (dabar prarastą) priėmė teigiamai. Tame laiške buvo kalbama apie problemas, kurios drasko bažnyčią, visų pirma apie apsišaukėliškų (netikrų) apaštalų atvykimą (2 Korintiečiams 11:13), kurie kėsinosi į Pauliaus charakterį, sėjo nesantaiką tarp tikinčiųjų ir mokė klaidingos doktrinos. Atrodo, kad jie suabejojo ​​jo tikrumu (2 Korintiečiams 1:15–17), jo gebėjimu kalbėti (2 Korintiečiams 10:10; 11:6) ir nenoru priimti Korinto bažnyčios paramos (2 Korintiečiams 11:7– 9; 12:13). Korinte taip pat buvo keletas žmonių, kurie neatgailavo dėl savo niekšiško elgesio, dėl kitos priežasties, kodėl jis atsiuntė griežtą laišką (2 Korintiečiams 12:20–21).



Paulius labai apsidžiaugė iš Tito sužinojęs, kad dauguma korintiečių atgailavo dėl maišto prieš Paulių (2 Korintiečiams 2:12–13; 7:5–9). Apaštalas skatina juos už tai išreikšti savo tikrą meilę (2 Korintiečiams 7:3–16). Paulius taip pat ragino korintiečius baigti rinkti auką vargšams (8–9 skyriai) ir imtis griežtesnės pozicijos prieš netikrus mokytojus (10–13 skyriai). Galiausiai Paulius patvirtino savo apaštalavimą, nes kai kurie bažnyčios nariai tikriausiai suabejojo ​​jo valdžia (2 Korintiečiams 13:3).



Pagrindinės eilutės:



2 Korintiečiams 3:5: Ne todėl, kad patys esame kompetentingi ko nors reikalauti, bet mūsų kompetencija kyla iš Dievo.

2 Korintiečiams 3:18: O mes, kurie visi nepridengtais veidais atspindime Viešpaties šlovę, su vis didesne šlove keičiamės į Jo panašumą, kylančią iš Viešpaties, kuris yra Dvasia.

2 Korintiečiams 5:17: „Taigi, jei kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys; sena praėjo, atėjo nauja!'

2 Korintiečiams 5:21: „Tą, kuris neturėjo nuodėmės, Dievas dėl mūsų padarė nuodėme, kad mes jame taptume Dievo teisumu“.

2 Korintiečiams 10:5: „Mes griauname ginčus ir visas pretenzijas, kurios prieštarauja Dievo pažinimui, ir paimame į nelaisvę kiekvieną mintį, kad ji būtų paklusni Kristui“.

2 Korintiečiams 13:4: „Jis buvo nukryžiuotas dėl silpnumo, bet gyvena Dievo galia. Taip pat mes jame silpni, bet Dievo galia gyvensime su juo, kad tau tarnautume.

Trumpa santrauka: Pasveikinęs tikinčiuosius Korinto bažnyčioje ir paaiškinęs, kodėl neaplankė jų, kaip planavo iš pradžių (1:3–2:2 eil.), Paulius paaiškina savo tarnystės pobūdį. Triumfas per Kristų ir nuoširdumas Dievo akyse buvo jo tarnystės bažnyčioms bruožai (2, 14–17). Jis lygina šlovingą Kristaus teisumo tarnystę su pasmerkimo tarnyba, kuri yra Įstatymas (eil. 3:9) ir pareiškia savo tikėjimą savo tarnystės pagrįstumu, nepaisant intensyvaus persekiojimo (4:8-18). 5 skyriuje aprašomas krikščioniškojo tikėjimo pagrindas – nauja prigimtis (17 eil.) ir mūsų nuodėmės iškeitimas į Kristaus teisumą (21 eil.).

6 ir 7 skyriuose Paulius gina save ir savo tarnystę, dar kartą patikindamas korintiečius nuoširdžia meile ir ragindamas juos atgailauti ir šventai gyventi. 8 ir 9 skyriuose Paulius ragina Korinto tikinčiuosius sekti Makedonijos brolių pavyzdžiais ir dovanoti dosnumą šventiesiems, kuriems jos reikia. Jis moko juos maloningo dovanojimo principų ir atlygio.

Paulius baigia savo laišką, pakartodamas savo autoritetą tarp jų (10 skyrius) ir susirūpinimą dėl jų ištikimybės jam susidūrus nuožmiam netikrų apaštalų pasipriešinimui. Jis vadina save kvailiu, nes nenoriai turi girtis savo kvalifikacija ir kančia dėl Kristaus (11 skyrius). Laišką jis baigia aprašydamas dangaus regėjimą, kurį jam buvo leista patirti, ir dygliuką kūne, kurį jam davė Dievas, kad užtikrintų jo nuolankumą (12 skyrius). Paskutiniame skyriuje yra jo raginimas korintiečiams ištirti, ar tai, ką jie išpažįsta, yra tikrovė, ir baigiasi meilės ir taikos palaiminimu.

Jungtys: Visuose savo laiškuose Paulius dažnai remiasi Mozės įstatymu, lygindamas jį su nepaprasta Jėzaus Kristaus Evangelijos didybe ir išgelbėjimu malone. 2 Korintiečiams 3:4-11 Paulius priešpastato Senojo Testamento įstatymą su nauja malonės sandora, nurodydamas įstatymą kaip tai, kas žudo, o Dvasia atgaivina. Įstatymas yra mirties tarnavimas, parašytas ir iškaltas akmenyje (7 eil.; Išėjimo 24:12), nes jis atneša tik pažinimą apie nuodėmę ir jos pasmerkimą. Įstatymo šlovė yra ta, kad jis atspindi Dievo šlovę, bet Dvasios tarnavimas yra daug šlovingesnis už Įstatymo tarnavimą, nes atspindi Jo gailestingumą, malonę ir meilę teikiant Kristų kaip įstatymo įvykdymą.

Praktinis pritaikymas: Šis laiškas yra pats biografiškiausias ir mažiausiai doktrininis iš Pauliaus laiškų. Tai daugiau nei bet kuris kitas pasako apie Paulių kaip asmenybę ir tarną. Tai pasakius, yra keletas dalykų, kuriuos galime paimti iš šio laiško ir pritaikyti mūsų gyvenimui šiandien. Vienas dalykas yra ne tik pinigų, bet ir laiko valdymas. Makedonai ne tik dosniai atidavė, bet pirmiausia atsidavė Viešpačiui, o paskui mums, vykdydami Dievo valią (2 Korintiečiams 8:5). Lygiai taip pat Viešpačiui turėtume skirti ne tik viską, ką turime, bet ir visa, kas esame. Jam tikrai nereikia mūsų pinigų. Jis yra visagalis! Jis nori širdies, tokios, kuri trokšta tarnauti, patikti ir mylėti. Priežiūra ir davimas Dievui yra daugiau nei tik pinigai. Taip, Dievas nori, kad mes gautume dešimtinę iš savo pajamų, ir Jis pažada mus palaiminti, kai atiduosime Jam. Tačiau yra ir daugiau. Dievas nori 100 proc. Jis nori, kad atiduotume Jam viską. Viskas, kas mes esame. Savo gyvenimą turėtume skirti tam, kad tarnautume savo Tėvui. Turėtume ne tik duoti Dievui iš savo atlyginimo, bet ir mūsų gyvenimas turėtų būti Jo atspindys. Pirmiausia turėtume atsiduoti Viešpačiui, paskui – bažnyčiai ir Jėzaus Kristaus tarnystės darbui.



Top