Kokios yra potribuliacinio paėmimo požiūrio (posttribulacionizmo) stipriosios ir silpnosios pusės?

Kokios yra potribuliacinio paėmimo požiūrio (posttribulacionizmo) stipriosios ir silpnosios pusės?

Posttribulacionizmas yra paėmimo požiūris, kuriame teigiama, kad Kristus grįš po suspaudimo laikotarpio. Šis požiūris turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, kurios bus nagrinėjamos šiame straipsnyje. Iš teigiamos pusės, posttribulationizmas turi pranašumą, nes jis gali suderinti visą Raštą. Tai apima holistinį požiūrį į hermeneutiką, leidžiantį nuosekliau suprasti Dievo planą. Be to, ši nuomonė atsižvelgia į paties Kristaus žodžius apie jo sugrįžimą „tuoj po tų dienų suspaudimų“ (Mato 24:29). Kalbant apie neigiamą pusę, kai kurie teigia, kad posttribulacionizmas nesugeba tinkamai paaiškinti prieštaringų ištraukų, pavyzdžiui, tų, kurios rodo paėmimą prieš suspaudimą (pvz., 1 Tesalonikiečiams 4:17). Be to, šį požiūrį gali būti sunku apginti, atsižvelgiant į tai, kad dauguma krikščionių per visą istoriją laikėsi paėmimo prieš suspaudimą.

Atsakymas





Svarstant bet kokį klausimą, susijusį su eschatologija (pabaigos laikų studija), svarbu atsiminti, kad beveik visi krikščionys sutaria dėl šių trijų dalykų:



1) Artėja didelių suspaudimų metas, kokių pasaulis dar nematė,


2) Po suspaudimų Kristus grįš, kad įkurtų savo karalystę žemėje,
3) Tikintieji įvyks paėmimas – perėjimas nuo mirtingumo į nemirtingumą – kaip aprašyta Jono 14:1-3, 1 Korintiečiams 15:51-52 ir 1 Tesalonikiečiams 4:16-17. Vienintelis klausimas susijęs su paėmimo laiku: kada jis įvyks, atsižvelgiant į Suspaudimą ir Antrąjį atėjimą?





Visų pirma yra trys teorijos apie paėmimo laiką: tikėjimas, kad paėmimas įvyks prieš prasidedant Suspaudimui (prettribulacionizmas), tikėjimas, kad paėmimas įvyks sielvarto viduryje (vidurio tribulacionizmas), ir tikėjimas, kad paėmimas įvyks suspaudimo pabaigoje (posttribulacionizmas). Šiame straipsnyje konkrečiai kalbama apie posttribuliacinį požiūrį.



Posttribulacionizmas moko, kad paėmimas įvyksta suspaudimo pabaigoje arba arti jo pabaigos. Tuo metu bažnyčia susitiks su Kristumi ore ir grįš į žemę, kad prasidėtų Kristaus karalystė žemėje. Kitaip tariant, paėmimas ir antrasis Kristaus atėjimas (įkurti Jo Karalystę) vyksta beveik vienu metu. Remiantis šiuo požiūriu, bažnyčia išgyvena visą septynerių metų Suspaudimą. Romos katalikybė, graikų stačiatikybė ir daugelis protestantų konfesijų laikosi posttribuliacinio paėmimo požiūrio.

Viena iš posttribulationizmo stiprybių yra ta, kad Jėzus savo išplėstiniame kalboje apie paskutinius laikus sako, kad grįš po didelio suspaudimo (Mato 24:21, 29). Be to, Apreiškimo knygoje su visomis įvairiomis pranašystėmis minimas tik vienas Viešpaties atėjimas – ir jis įvyksta po suspaudimo (Apreiškimo 19-20). Tokios ištraukos, kaip Apreiškimo 13:7, taip pat palaiko posttribulationizmą, nes akivaizdu, kad suspaudimo metu bus šventųjų. Be to, mirusiųjų prisikėlimas Apreiškimo 20:5 yra vadinamas pirmuoju prisikėlimu. Posttribulionistai tvirtina, kad kadangi šis pirmasis prisikėlimas įvyksta po suspaudimo, prisikėlimas, susijęs su paėmimu 1 Tesalonikiečiams 4:16, negali įvykti iki tol.

Posttribuliatoriai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad istoriškai Dievo tauta išgyveno intensyvių persekiojimų ir išbandymų laikus. Todėl, anot jų, nereikėtų stebėtis, kad ir bažnyčia išgyvena Didįjį pabaigos laikų suspaudimą. Šiuo atžvilgiu potribuliacinis požiūris skiria Šėtono (arba žmogaus rūstybę) nuo Dievo rūstybės Apreiškimo knygoje. Šėtono rūstybė nukreipta prieš šventuosius, ir Dievas leidžia jį kaip priemonę apvalyti savo tikinčiuosius. Kita vertus, Dievo rūstybė išliejama ant Antikristo ir jo bedieviškos karalystės, ir Dievas apsaugos savo žmones nuo šios bausmės.

Viena potribulacionizmo silpnybė yra aiškus Šventojo Rašto mokymas, kad tie, kurie yra Kristuje, nėra pasmerkti ir niekada nepatirs Dievo rūstybės (Romiečiams 8:1). Nors kai kurie sprendimai per Suspaudimą yra skirti neišgelbėtiesiems, daugelis kitų sprendimų, tokių kaip žemės drebėjimai, krintančios žvaigždės ir badas, vienodai paveiks išgelbėtus ir neišgelbėtus. Taigi, jei tikintieji išgyvens suspaudimą, jie patirs Dievo rūstybę, o tai prieštarauja Romiečiams 8:1.

Posttribulacionistai taip pat susiduria su sunkumais paaiškindami žodžio nebuvimą bažnyčia visose su suspaudimu susijusiose Biblijos ištraukose. Net Apreiškimo 4–21 skyriuose, ilgiausiame viso Šventojo Rašto suspaudimo aprašyme, žodis bažnyčia niekada nepasirodo. Posttribulacionistai turi manyti, kad žodis šventieji Apreiškimo knygoje 4–21 reiškia bažnyčią, nors vartojamas kitoks graikiškas žodis.

Ir paskutinė posttribuliacinio požiūrio silpnybė dalijasi ir kitose dviejose teorijose: Biblija nepateikia aiškios laiko juostos būsimiems įvykiams. Šventasis Raštas aiškiai nemoko vieno požiūrio į kitą, todėl mūsų nuomonės apie paskutinius laikus skiriasi ir tam tikros skirtingos pranašystės turėtų būti suderintos.



Top