Ką Jėzus turėjo omenyje sakydamas žmonėms: Tavo tikėjimas padarė tave sveiką?

Atsakymas



Pirmasis užfiksuotas atvejis, kai Jėzus pasakė: Tavo tikėjimas tave pasveikino, yra Mato 9:22 (ESV), kur Jėzus išgydo moterį, sergančią krauju. KJV verčia Jėzaus žodžius kaip Tavo tikėjimas padarė tave sveiką, o NIV sako: Tavo tikėjimas tave išgydė. Tas pats įvykis užfiksuotas ir Morkaus 5:34, kur Jėzus sako: Dukra, tavo tikėjimas tave pasveikino; eik ramybėje ir būk išgydyta nuo savo ligos (ESV).

Jėzus taip pat sako: Tavo tikėjimas padarė tave sveiku, dešimt raupsuotųjų (Lk 17:19) ir aklas elgeta (Lk 18:42). Kartais Jėzus susieja tikėjimą ir gydymą, nevartodamas tikslių žodžių: „Tavo tikėjimas padarė tave sveiką“, pavyzdžiui, Mato 8:13 ir 15:28.



Išgijimas, kurį patyrė šie žmonės, graikų kalba išreiškiamas žodžio forma sozo , o tai reiškia išsaugoti, išgelbėti, išgelbėti nuo mirties arba išlikti gyvam. Kartais, sozo reiškia dvasinį išganymą, kuris taip pat yra susijęs su asmens tikėjimu. Pavyzdžiui, kai atgailaujanti paleistuvė ašaromis nuplovė Jėzui kojas, Jis pasakė jai beveik tą patį: tavo tikėjimas tave išgelbėjo (Lk 7:50; kitus pavyzdžius žr. Morkaus 10:52 ir Luko 17:19). Kai Jėzus kalbėjo apie moters, turinčios kraujo problemą, tikėjimą Mato 9 skyriuje, labai tikėtina, kad Jo išgydymas buvo daugiau nei fizinis; tai buvo ir dvasinis išgydymas, nes jai liepiama eiti ramybėje (Morkaus 5:34).



Kai Jėzus kai kuriems žmonėms pasakė: „Tavo tikėjimas padarė tave sveiką“, Jis sakė, kad jų tikėjimas (pasitikėjimas Juo) buvo jų atkūrimo priemonė. Kristaus galia buvo tai, kas paveikė gydymą, tačiau Jo galia buvo taikoma jų tikėjimui. Kaip kai kurių žmonių tikėjimas leido išgydyti, taip išgydymą kartais trukdė tikėjimo trūkumas (žr. Mato 13:58). Lygiai taip pat išgelbėjimas nusidėjėliui ateina per tikėjimą. Kiekvienas, kuris yra išgelbėtas, turi tikėti, bet gelbsti Kristaus, o ne tikėjimo galia. Tikėjimas yra tik priemonė, o ne pati galia.

Kitaip tariant, tikėjimo vertė kyla ne iš to, kuris jį išreiškia, o iš objekto, kuriame jis yra (Morkaus 10:52; 11:22). Galiausiai gydymas priklauso ne nuo tikėjimo kokybės, o nuo Gydytojo. Mato 9 skyriuje aprašyta moteris galėjo gauti kūnišką ir dvasinę ramybę per Kristų.



Turime pripažinti, kad Jėzus ne visada beatodairiškai gydė visų žmonių. Pavyzdžiui, neįgalaus vyro scenoje prie Betesdos tvenkinio, kur daugybė susirinko gydytis, Jėzus pasirinko tik vieną vyrą gydyti (Jono 5:1–11), o jo atvejis yra įdomus. Jėzus paklausė žmogaus, ar jis nori pasveikti. Jo atsakymas buvo persmelktas prietarų: nebuvo kam jo nešti į baseiną ir jis nebuvo pakankamai greitas, kad įliptų į vandenį reikiamu metu. Šis sutrikęs ir vargšas vyras buvo išgydytas Dievo malonės. Jis netikėjo Jėzumi; jis net nežinojo, kad jį išgydė Jėzus (Jono 5:12–13).

Kitas pavyzdys, kai žmogus buvo išgydytas prieš Tikėjimas yra žmogus, gimęs aklas pagal Jono 9 skyrių. Jis neprašė būti išgydytas, bet iš daugelio kitų buvo išrinktas išgydyti – dar vienas Dievo malonės pavyzdys. Žmogaus, gimusio aklo ir vyro prie baseino atveju, fizines problemas Jėzus sprendė atskirai nuo dvasinių poreikių – Jono 9 skyriuje aprašytas žmogus vėliau visiškai suvokia, kas yra Jėzus, ir mankštinasi. tikėjimas Juo (38 eilutė). Jėzus išgydė šiuos žmones ne tiek dėl jų tikėjimo, kiek dėl Jo valios.

Kiekvienas, kurį Jėzus norėjo pagydyti, buvo išgydytas. Kartais Jis išgydydavo tuos, kurie išreiškė savo tikėjimą Juo, ir pabrėždavo jų širdies būklę: Tavo tikėjimas padarė tave sveiką. Kitais atvejais iš savo didelio gailestingumo Jis išgydė tuos, kurie netikėjo, o vėliau patraukė prie savęs.