Ką Biblija sako apie diskriminaciją?

Ką Biblija sako apie diskriminaciją? Atsakymas



Diskriminacija pati savaime yra neutralus skirtumų suvokimo veiksmas. Pavyzdžiui, galima sakyti, kad muzikos mėgėjas, atpažįstantis Chopino įtaką Debussy etiuduose, turi išskirtinę klausą; tai yra, melomanas yra rafinuoto suvokimo žmogus. Tačiau daugeliu atvejų diskriminacija yra neigiamas terminas, nurodantis nesąžiningo elgesio su asmeniu ar žmonių grupe praktiką kitaip nei su kitais žmonėmis ar žmonių grupėmis, todėl šiame straipsnyje šį žodį skirsime būtent šia prasme. Diskriminacija gali būti pagrįsta negalia, rase, etnine priklausomybe, intelektu arba daugeliu veiksnių, dėl kurių žmonės skiriasi.



Diskriminacija nėra tas pats, kas įžvalgumas. Įžvalga yra tinkama diskriminacija, pagrįsta tiesa ir faktu. Pavyzdžiui, įžvalgus žmogus gali nepasisamdyti ką nors, nes jis penkiolika minučių pavėlavo į pokalbį dvokdamas alkoholiu. Įžvalgumas pagrįstai tą žmogų vertina kaip netinkamą kandidatą atsakingam darbui. Kita vertus, diskriminacija gali nuspręsti nepriimti į darbą vien dėl to, kad jis yra kitos rasės arba pokalbio metu nevilkėjo brangių drabužių. Diskriminacija neteisingai vertina asmenį tik pagal išorinius veiksnius arba asmeninius pageidavimus.





Viena iš pirmųjų problemų, iškilusių ankstyvojoje bažnyčioje, buvo dėl diskriminacijos: tačiau tikintiesiems sparčiai daugėjant, kilo nepasitenkinimo ūžesys. Graikiškai kalbantys tikintieji skundėsi hebrajiškai kalbančiais tikinčiaisiais, sakydami, kad jų našlės buvo diskriminuojamos kasdien dalijant maistą (Apd 6:1, NLT). Jeruzalės bažnyčia buvo daugiatautė, o kai kurie rasiniai nusistatymai įsiskverbė į jų praktiką ir sukėlė problemų. Šis ginčas atitraukė apaštalus nuo mokymo ir pamokslavimo, todėl bažnyčia išrinko pirmuosius diakonus, kurie sprendžia šią problemą ir pasirūpino, kad niekas nebūtų diskriminuojamas (Apd 6:2–3).



Diskriminacija buvo problema ir pirmiesiems žydams, tikintiems Jėzų. Kadangi Dievo Mesijas pirmiausia atėjo per Dovydo giminę ir pas žydus (Romiečiams 1:16), jie manė, kad Jis yra tik jų Mesijas. Nesutarimai kilo tada, kai į bažnyčią buvo įtraukti pagonys. Kai kurie žydų vadovai norėjo sužinoti, kokiais žydais turi tapti tikintieji pagonys (Apd 14:27; 15:5). Daugelis žydų negalėjo patikėti, kad vien tikėjimo savo Mesiju pakanka, kad pagonys būtų pateisinami. Be abejo, pagonys turėtų tai padaryti kažkas žydai, pavyzdžiui, laikosi šabo arba yra apipjaustyti, kad būtų išgelbėti (žr. Apaštalų darbų 15:1 ir Galatams 5:1–12). Dėl šio kultūrų susidūrimo su teologinėmis pasekmėmis buvo būtinas Jeruzalės susirinkimas (Apd 15, 2–35). Šiuolaikinė bažnyčia dažnai grumiasi su panašiomis problemomis. Krikščionys gali diskriminuoti tam tikras žmonių grupes ar gyvenimo būdą, nežinodami, ar to paties tikėjimo, kuris išgelbėjo mus, pakanka išgelbėti ir tuos žmones (Efeziečiams 2:8–9).



Nė vienas žmogus nėra visiškai laisvas nuo išankstinių nusistatymų ar diskriminacijos. Mūsų savanaudiškos prigimties dalis yra teikti pirmenybę savo rūšims, kad ir ką tai mums reprezentuotų. Rasės linkusios burtis į savo rajonus ir bažnyčias, pirmenybę teikdamos savo veiklos būdams, o ne kitų rasių ar tautybių atstovams. Pirmenybės yra tinkamos, jei jos nevirsta legalistine tikinčiųjų, kurie skiriasi neesminiais tikėjimo aspektais, diskriminacija. To nesuvokdami galime būti kalti dėl diskriminacijos. Legalistai diskriminuoja tuos, kuriuos laiko maištininkais, o maištininkai – tradicionalistus. Tikslas turėtų būti nesutikti nediskriminuojant.



Mes galime įveikti savo polinkį į diskriminaciją modeliuodami Jėzaus nuolankios tarnystės požiūrį (Mato 20:28). Jis nuplovė Judui kojas, žinodamas, kad Judas yra išdavikas (Jono 13:27). Jis tarnavo pagonių regionuose ir Samarijoje (Morkaus 7:24, 31; Jono 4:4). Užuot kurstęs diskriminaciją tarp mūsų ir jų, Jėzaus atėjimas į žemę sugriovė kliūtis, kurios skyrė žmones: Jis pats yra mūsų ramybė, kuris sujungė abi grupes ir sugriovė užtvarą, skiriamąją priešiškumo sieną (Efeziečiams 2: 14). Galime praktikuoti Filipiečiams 2:3 nurodymą, kuriame sakoma: nieko nedarykite iš savanaudiškų ambicijų ar tuščio pasipūtimo. Atvirkščiai, nuolankiai vertinkite kitus aukščiau už save.

Dievas sutvėrė visus, kurie pasitiki Jėzumi Kristumi kaip Viešpačiu ir Gelbėtoju. Žydai ir graikai, turtingi ir vargšai, kiekviena tauta ir kiekviena etninė grupė – Jėzus suformavo savo bažnyčią iš visų grupių (Galatams 3:28; Apreiškimo 5:9). Neturi būti jokios diskriminacijos Kristaus Kūne, nes nėra diskriminacijos su Dievu (Apd 10:34).



Top