Ką Biblija sako apie teisingumą?

Ką Biblija sako apie teisingumą?

Biblijoje gausu nuorodų į teisingumą. Senajame Testamente dažniausiai vartojamas žodis mishpat, reiškiantis „teisumas“ arba „teisingumas“. Jis naudojamas teisėjų priimamų sprendimų kontekste ir taip pat nurodo Dievo charakterį. Naujajame Testamente graikiškas žodis dikaiosyne gali būti išverstas kaip „teisingumas“ arba „teisumas“. Jis vartojamas visame Šventajame Rašte, bet ypač Pauliaus raštuose. Yra keletas pagrindinių principų, kuriuos nuolat kartojame: 1) Mes turime ieškoti teisybės. Tai reiškia, kad mes nedarome nusikaltimų; tai reiškia aktyviai siekti to, kas teisinga ir sąžininga. 2) Mes turime ginti engiamųjų teises. Tai apima stojimą už tuos, kurie negali apsiginti dėl savo amžiaus, socialinės padėties, rasės ar bet kokios kitos priežasties. 3) Mes turime parodyti gailestingumą. Tai nereiškia, kad reikia toleruoti blogą elgesį, bet tai reiškia, kad reikia pripažinti, kad visi klysta ir kad net patys didžiausi pažeidėjai nusipelno antrojo šanso. Dievas yra teisingas, ir Jis tikisi, kad Jo žmonėms bus taip pat gerai. Kai siekiame teisingumo savo gyvenime ir pasaulyje, atspindime Jo charakterį ir teikiame Jam šlovę.

Atsakymas





Tegul teisingumas teka kaip upė, teisumas – kaip niekad nenutrūkstantis upelis! (Amoso ​​5:24).



Teisingumas yra pagrindinė Šventojo Rašto tema, kurioje yra daug teisingumo raginimų ir įsakymų garbinti Dievą už Jo teisingumą. Teisingumas susijęs su elgesiu kitų atžvilgiu. Tiesiog elgesys atitinka tai, kas yra moraliai teisinga ir teisinga. Teisingumas yra savybė daryti tai, kas teisinga.



Dievo teisingumas





Dievas yra teisingas (Pakartoto Įstatymo 32:4). Dievo teisingumą galima apibrėžti kaip tą esminį ir begalinį požymį, kuris jo prigimtį ir būdus paverčia tobulu teisingumo įsikūnijimu ir sudaro jį lygybės pavyzdžiu ir sergėtoju visoje visatoje ( ATS Biblijos žodynas , 1859).



Dievo valdžia visatai grindžiama teisingumu ir teisumu (Psalmyno 89:14). Niekada nėra laiko, kai Dievas būtų neteisingas; prieštarauja nekintamai Jo prigimčiai būti bet kuo, išskyrus tobulai teisingą. Karalius yra galingas, jam patinka teisingumas – jūs nustatėte teisingumą; Jokūbe tu padarei tai, kas teisinga ir teisinga (Psalmyno 99:4).

VIEŠPATIES sprendimai yra visiškai teisingi ir teisūs (Psalmyno 19:9, NKJV). Adomas ir Ieva pamatė Dievo teisingumą, kai buvo nubausti už savo nuodėmę Sode. Tačiau net ir per tą nuosprendį jie patyrė gailestingumą, nes VIEŠPATS Dievas padarė Adomui ir jo žmonai odos drabužius ir juos aprengė (Pradžios 3:21). Dievo teisingumas reikalauja, kad jis susidorotų su nuodėme. Šventasis Raštas užfiksuoja daugybę Dievo teisingumo atvejų, susijusių su žmonijos maištu: Nojaus dienų potvynis, Egipto marai, Ahabo ir Jezabelės namų sunaikinimas ir Babilono nelaisvė.

Prie kryžiaus taip pat parodomas Dievo teisingumas. Kai Jėzus buvo nukryžiuotas, jam buvo uždėtos pasaulio nuodėmės (Izaijo 53:4–5), o Jėzaus mirtis tapo Dievo teisingumo permaldavimu arba pasitenkinimu. kraujas, gauti tikėjimu. Tai turėjo parodyti Dievo teisumą (Romiečiams 3:25). Dievas negalėjo tiesiog ignoruoti nuodėmės; teisingumas reikalauja bausmės. Mūsų amžinai naudai ta bausmė už nuodėmę teko Jėzui Kristui: ji turėjo parodyti savo teisumą šiuo metu, kad jis būtų teisus ir išteisintų tą, kuris tiki Jėzų (Romiečiams 3:26).

Žinoma, prie kryžiaus buvo pilnas Dievo gailestingumas ir meilė. Dievas parodė savo didelę meilę mums, atsiųsdamas Kristų mirti už mus, kai dar buvome nusidėjėliai (Romiečiams 5:8, NLT). Kryžius yra Dievo teisingumo ir gailestingumo sankirta; Dievo teisingumas buvo visiškai įvykdytas (Kristui), o Dievo gailestingumas buvo pilnas (visiems, kurie tiki). Jis tikrai yra teisingas Dievas ir Gelbėtojas (Izaijo 45:21, NKJV).

Teisingumo mandatas Kadangi Dievas yra teisingas, Jis reikalauja, kad žmonija, sukurta pagal Jo paveikslą, taip pat parodytų teisingumą (Mikėjo 6:8). Prieš Izraeliui turėdamas karalių, Dievas užtikrino, kad Jo tauta būtų teisinga, kaip liudija visa Teisėjų knyga. Pranašė Debora įrengė teismą po palme (Teisėjų 4:5), o Samuelis pirmininkavo apygardos teismui, keliaudamas iš vienos vietos į kitą nagrinėdamas bylas ir vykdydamas teisingumą (1 Samuelio 7:16). Vėliau karalius tapo vyriausiuoju tautos teisėju.

Šventajame Rašte gausu įsakymų, kad žmonės elgtųsi teisingai. Tai apima veikimą tų, kurių teisės pažeidžiamos, ir tų, kurie yra bejėgiai apsiginti, vardu:

• Išmok daryti gera; siekti teisingumo, teisingos priespaudos; išteisinti našlaičius, ginti našlės bylą (Izaijo 1:17, ESV).
• Taip sako Viešpats: vykdyk teisingumą ir teisumą ir išgelbėk iš prispaudėjo rankos apiplėštą. Ir nedarykite skriaudų ar smurto prieš ateivį, našlaitį ir našlę ir nepraliekite nekalto kraujo šioje vietoje (Jer 22:3, ESV).
• Ginti silpnuosius ir našlaičius; palaikyti vargšų ir prispaustųjų reikalą. Išgelbėk silpnuosius ir vargšus; išgelbėk juos iš nedorėlių rankos (Psalmyno 82:3–4).

Dievo troškimas teisingumo apima nusikaltimų prevenciją ir piktadarių nubaudimą:

• Nes aš, Viešpats, myliu teisingumą; Nekenčiu apiplėšimų ir skriaudų (Izaijo 61:8, ESV).
• Kai įvykdomas teisingumas, teisiesiems tai yra džiaugsmas, o piktadariams – siaubas (Patarlių 21:15, ESV).
• Kas sakys nedorėliui: „Tu teisus“, bus prakeiktas tautų, bjaurasis tautų, bet tie, kurie bara nedorėlius, džiaugsis, ir juos aplankys gera palaima (Patarlių 24:24–25). , ESV).

Mozės įstatymas konkrečiai uždraudė neteisingus svarmenis ir matavimus (Kun 19:35–36) ir pasmerkė kyšių ėmimą (Išėjimo 23:8). Dievas nustato ypatingą atsakomybę teisėjams ir kitoms valdžios institucijoms užtikrinti teisingumą, 82 psalmėje įspėdamas, kad jie patys susidurs su nuosprendžiu. Kiekvienas žmonių tribunolas yra pagal Dievo įsakymą daryti tai, kas teisinga:

• Teisme nepadarysite neteisybės. Nebūkite šališki vargšams ir nepasiduokite dideliems, bet teisingai teisite savo artimą (Kun 19:15).
• Taip sako kareivijų Viešpats: „Teiskite teisingus sprendimus, parodykite gerumą ir gailestingumą vieni kitiems (Zacharijo 7:9).
• Nerodykite šališkumo vertindami; girdi ir mažus, ir didelius. Nieko nebijokite, nes teismas priklauso Dievui (Pakartoto Įstatymo 1:17).
• Byloje neturite paneigti teisingumo vargšams (Išėjimo 23:6, NLT).
• Laikykitės teisingumo ir tik teisingumo (Įst 16:20).

Teisingumas yra susijęs su teisingu santykiu su Dievu, ir tie, kurie pažįsta Dievą, elgsis teisingai:

• Teisieji rūpinasi teisingumu vargšams, o nedorėliams tai nerūpi (Patarlių 29:7).
• Blogi žmonės nesupranta teisingumo, bet tie, kurie ieško Viešpaties, jį visiškai supranta (Patarlių 28:5, ESV).
• Nedorėliai priima kyšius slapta, kad iškreiptų teisingumo eigą (Patarlių 17:23).
• Palaiminti, kurie laikosi teisingumo, kurie visada daro teisumą! (Psalmė 106:3, ESV).

Žmogaus neteisybė

Mes gyvename neteisybės pasaulyje. Dėl žmonijos nuopuolio ir nuodėmingos prigimties, kurią paveldėjome iš Adomo, visi esame linkę nuo to, kas moraliai teisinga, link to, kas moraliai neteisinga. Rezultatas yra tai, kad gyvename šališkumo ir nesąžiningumo sąlygomis ir, net gerbdami teisingumo sąvoką, matome daug teisingumo korupcijos pavyzdžių.

Pranašas Izaijas savo dienomis pasmerkė Jeruzalės valstybę, nes miestas kažkada buvo pilnas teisingumo;
joje gyveno teisumas –
bet dabar žudikai!
Tavo sidabras tapo nuodegomis,
Jūsų pasirinktas vynas skiedžiamas vandeniu.
Jūsų valdovai yra maištininkai,
partneriai su vagimis;
jie visi mėgsta kyšius
ir vaikytis dovanų.
Jie negina našlaičių reikalo;
našlės byla jiems nekyla (Izaijo 1:21–23).

Ir Izaijas tęsia: Teisingumas toli nuo mūsų. . . . Ieškome teisybės, bet nerandame. . . . Teisingumas atstumiamas, o teisumas stovi toli. . . . Viešpats žiūrėjo ir buvo nepatenkintas, kad nėra teisingumo (Izaijo 59:9, 11, 14–15).

Pasauliui tolstant nuo Dievo, teisingumas tampa retesnė preke. Kai nuodėmė iš naujo apibrėžiama kaip dorybė, o teisumas tampa įžeidžiantis, teisingumas iškreiptas, nedorėliai lieka nenubausti, o nekalti žmonės tampa aukomis.

Dievas atneš teisingumą

Tikintieji nekantriai laukia tos dienos, kai Viešpats sugrįš ir įtvirtins žemėje tikrą teisingumą. Kad ir kokia neteisybė būtų šiame pasaulyje, Dievas pažadėjo, aš atlyginsiu (Romiečiams 12:19). Teisingumo trokštantis pasaulis pagaliau pamatys, kad jis bus įvykdytas, kai ateis teisumo karalius:

• Žmogaus Sūnus ateis savo Tėvo šlovėje su savo angelais, tada jis kiekvienam atlygins pagal tai, ką jis padarė (Mato 16:27; plg. Psalmyno 62:12).
• Teisingai jis teisi stokojančius, teisumu paskirs sprendimus žemės vargšams. Jis smogs į žemę savo burnos lazda; savo lūpų alsavimu jis nužudys nedorėlį (Izaijo 11:4).
• Tesidžiaugia visa kūrinija VIEŠPATIES akivaizdoje, nes Jis ateina ir ateina teisti žemės. Jis teis pasaulį teisumu, o tautas – savo ištikimybe (Psalmyno 96:13).
• Mačiau atsivėrusį dangų ir prieš mane buvo baltas žirgas, kurio raitelis vadinamas Ištikimu ir Tikru. Teisingai jis teisia ir kariauja (Apreiškimo 19:11).
• Jūsų akys atviros visos žmonijos keliams; jūs atlyginate kiekvienam žmogui pagal jo elgesį ir taip, kaip nusipelnė jo darbai (Jer 32:19).

Viešpats pažadėjo grįžti ir viską sutvarkyti. Tiesa galiausiai nugalės. Tuo tarpu laukiame ir neprarandame vilties: Viešpats yra teisingumo Dievas; Palaiminti visi, kurie jo laukia (Izaijo 30:18, ESV). Mes giriame Jį už Jo teisumą. Dėkosiu VIEŠPAČIUI, nes Jis teisus. Giedosiu šlovę Aukščiausiojo VIEŠPATIES vardui (Psalmė 7:17, NLT).



Top