Ką reiškia pasilikti Kristuje?

Ką reiškia pasilikti Kristuje? Atsakymas



Išlikti reiškia gyventi, tęsti arba likti; Taigi pasilikti Kristuje reiškia gyventi Jame arba pasilikti Jame. Kai žmogus yra išgelbėtas, jis apibūdinamas kaip esantis Kristuje (Romiečiams 8:1; 2 Korintiečiams 5:17), saugomas nuolatiniuose santykiuose (Jono 10:28–29). Todėl pasilikimas Kristuje nėra ypatingas krikščioniškos patirties lygis, prieinamas tik nedaugeliui; veikiau tai visų tikrų tikinčiųjų pozicija. Skirtumas tarp pasiliekančių Kristuje ir nepasiliekančių Kristuje yra skirtumas tarp išgelbėtų ir neišgelbėtų.



Išlikti Kristuje mokoma 1 Jono 2:5–6, kur tai yra Kristaus pažinimo sinonimas (2 ir 3 eilutės). Vėliau tame pačiame skyriuje Jonas likimą Tėve ir Sūnuje prilygina amžinojo gyvenimo pažadui (24 ir 25 eilutės). Bibliškai buvimas Kristuje, buvimas jame ir Kristaus pažinimas reiškia tą patį: išganymą.





Frazė pasiliekant Kristuje vaizduoja intymius, artimus santykius, o ne tik paviršutinišką pažintį. Jono 15:4–7 Jėzus sako savo mokiniams, kad iš Jo būtina semtis gyvybės, naudodamas šakų, sujungtų su vynmedžiu, paveikslą: pasilikite manyje, o aš jumyse. Kaip šakelė negali duoti vaisių iš savęs, jei nepasilieka vynmedžiu, taip ir jūs negalite, jei nepasiliksite manyje. Aš esu vynmedis, jūs – šakelės; Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių, nes be manęs jūs nieko negalite padaryti. Jei kas nepasilieka manyje, bus numestas kaip šakelė ir išdžiūsta. Jie surenka juos, įmetė į ugnį ir sudegino. Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, prašykite, ko tik norite, ir tai bus jums padaryta. Be tos gyvybinės sąjungos su Kristumi, kurią suteikia išganymas, negali būti nei gyvybės, nei produktyvumo. Kitur Biblija mūsų santykius su Kristumi lygina su kūnu su galva (Kolosiečiams 1:18) – dar viena esminė sąjunga.



Kai kurie žmonės perspėjimą iš Jono 15:6 (vynmedžio šakelės išmetamos ir sudeginamos) supranta, kad krikščionims visada gresia pavojus prarasti išgelbėjimą. Kitaip tariant, jie sako, kad galima būti išgelbėtiems, bet nepasilikti, tokiu atveju mes būtume atstumti. Tačiau tai galėtų būti tiesa tik tuo atveju, jei pasilikimas būtų atskirtas nuo išganymo, o tai reiškia artumo su Kristumi būseną, kurią turime stengtis pasiekti po išganymo. Biblijoje aišku, kad išganymas ateina iš malonės ir yra palaikomas malone (Galatams 3:2–3). Be to, jei šakelė kažkaip galėtų nukristi nuo vynmedžio ir prarasti išgelbėjimą, tada kitos, labai aiškios Šventojo Rašto ištraukos būtų prieštaraujančios (žr. Jono 10:27–30).



Geriausia tikrojo vynmedžio metaforą interpretuoti taip: aišku, Jėzus yra tikrasis vynmedis. Jame gyvenančios šakos yra tikrai išgelbėtos – jos turi tikrą ir gyvybiškai svarbų ryšį su Gelbėtoju. Nudžiūvusios šakos, kurios nepasilieka Jame, yra neišgelbėti apsimetėliai, kurie apsimetė prisirišę prie vynmedžio, bet iš Jo nesiėmė gyvybės. Galų gale apsimetėliai bus matomi tokiais, kokie jie buvo: pakabukai, kurie neturėjo autentiško prisirišimo prie Jėzaus. Kurį laiką ir Petras, ir Judas atrodė identiški savo vaikščiojimui su Kristumi. Bet Petras buvo prisirišęs prie Vynmedžio; Judo nebuvo.



Jonas taip pakartoja nudžiūvusios šakelės principą: jie [žmonės, kurie dabar priešinasi Kristui] išėjo iš mūsų, bet iš tikrųjų mums nepriklausė. Jei jie būtų priklausę mums, jie būtų likę su mumis; bet jų ėjimas parodė, kad nė vienas iš jų nepriklauso mums (1 Jono 2:19).

Vienas iš išganymo įrodymų yra ištvermė arba nuolatinis pasilikimas Kristuje. Išganytieji ir toliau eis su Kristumi (žr. Apreiškimo 2:26). Tai yra, jie pasiliks arba pasiliks Jame. Dievas juose užbaigs savo darbą (Filipiečiams 1:6), ir jie duos daug vaisių Dievo šlovei (Jono 15:5). Tie, kurie atkrenta, atsuka Kristui nugarą ar nesilaiko, tiesiog parodo, kad jiems trūksta išganingo tikėjimo. Pasilikimas nėra tai, kas mus gelbsti, bet tai vienas iš išganymo ženklų.

Pasilikimo Kristuje įrodymai (t. y. įrodymai, kad žmogus tikrai išgelbėtas, o ne tik apsimetinėja) apima paklusnumą Kristaus įsakymams (Jono 15:10; 1 Jono 3:24); sekti Jėzaus pavyzdžiu (1 Jono 2:6); gyventi laisvai nuo įprastos nuodėmės (1 Jono 3:6); ir dieviškojo buvimo savo gyvenime suvokimas (1 Jono 4:13).



Top