Ką reiškia būti nepriekaištingam / nepriekaištingam?

Ką reiškia būti nepriekaištingam / nepriekaištingam? Atsakymas



Žodynas apibrėžia priekaištą kaip gėda ar gėda arba tai, kas sukelia priekaištą ar priekaištą asmeniui. Biblijoje apie buvimą nepriekaištingam ar nepriekaištingam kalbama kaip apie vieną iš skiriamųjų ženklų tų, kurie siekia vyresniojo ar diakono pareigų bažnyčioje (1 Timotiejui 3:2; Titui 1:6–7). Jų darbas bažnyčios labui, taip pat jų bendravimas su kitais turi būti tokios moralinės kokybės, kad nedarytų gėdos ir jokiu būdu nedarytų gėdos Kristaus kūnui ar Jėzaus vardui. Tai galioja ne tik bažnyčioje, bet ir už jos ribų.



Vyresniojo, kartais vadinamo prižiūrėtoju, ir diakono kvalifikaciją apibūdina apaštalas Paulius. Jis rašė: Dabar prižiūrėtojas turi būti nepriekaištingas, tik vienos žmonos vyras, santūrus, susivaldantis, garbingas, svetingas, galintis mokyti (1 Timotiejui 3:2; plg. Titui 1:6–7). Žodis privalo pabrėžia, kad ši ypatinga savybė būti nepriekaištingam yra besąlyginė sąlyga norint užimti vadovaujantį vaidmenį bažnyčioje.





Tačiau priekaištauti dar nereiškia be nuodėmės. Nė vienas krikščionis negyvena visiškai be nuodėmės, ir mes to negyvensime, kol nepasieksime pašlovintos būsenos danguje. Didesnis priekaištas reiškia, kad prižiūrėtojo gyvenime nėra nuodėmingų įpročių ar elgesio, kurie trukdytų jam nustatyti aukščiausią krikščionišką standartą ir pavyzdį, į kurį galėtų sekti bažnyčia (Hebrajams 13:7; 1 Petro 5:3). Panašiai prižiūrėtojas neturi duoti priežasčių už bažnyčios ribų prieštarauti jos reputacijai. Būti nepriekaištingam reiškia, kad niekas negali sąžiningai jį apkaltinti ar apkaltinti (Apd 25:7; 1 Petro 3:16).



Iš esmės bažnyčios prižiūrėtojai turi būti žmonės, kurių charakteris yra nepriekaištingas, kurie yra labai vertinami savo bendruomenėje. Tokie vyrai yra žinomi dėl savo sveiko gyvenimo ir nesutepto sąžiningumo. Vyresnieji ir diakonai turi būti gero charakterio ir geros reputacijos vyrai. Nors Paulius laiškuose Timotiejui ir Titui kalba apie skiriamuosius ženklus tų, kurie trokšta būti bažnyčios vadovais, tai tikrai nesumažina poreikio visiems krikščionims siekti tų pačių savybių. Būti nepriekaištingam turėtų būti nuolatinis visų tikinčiųjų tikslas (Kolosiečiams 3:7–10).





Top