Ką reiškia, kad meilė yra iš Dievo (1 Jono 4:7)?

Atsakymas



1 Jono 4:7–8 apaštalas Jonas grįžta prie vienos mėgstamiausių temų – meilės: Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo; ir kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą. Kas nemyli, tas nepažįsta Dievo, nes Dievas yra meilė (NKJV).

Šiais žodžiais Jonas pradeda išplėstinį mokymą apie meilės rodymo svarbą (1 Jono 4:7–21). Jis pradeda paaiškindamas, kad tikinčiojo gebėjimas mylėti kyla iš Dievo pažinimo: kiekvienas, kuris myli, yra Dievo vaikas ir pažįsta Dievą (1 Jono 4:8, NLT).



Idėja, kad meilė yra Dievo (NKJV), taip pat gali būti išreikšta kaip meilė yra iš Dievo (ESV, NASB, CSB), o meilė kyla iš Dievo (NIV, NLT). Jonas aiškina, kad visos meilės šaltinis yra dieviškoji Dievo prigimtis. Meilė kyla iš Dievo, nes Dievas yra meilė iš savo esmės.



Jono mokymas atskleidžia, kodėl meilė yra būtina tikinčiojo gyvenime. Meilė yra autentiško santykio su Dievu lakmuso popierėlis. Jei iš tikrųjų esame Dievo vaikai per tikėjimą Jėzumi Kristumi, mes dalijamės Jo prigimtimi (2 Petro 1:4). Dievo prigimtis yra meilė; todėl demonstruosime meilę. Krikščioniškos meilės demonstravimas patvirtina mūsų dvasinio gyvenimo tikrovę.

Niekas niekada nėra matęs Dievo, teigia Jonas, bet jei mylime vieni kitus, Dievas gyvena mumyse, ir jo meilė visiškai pasireiškia mumyse (1 Jono 4:12, NLT). Vienas Biblijos komentatorius apibrėžia žodį meilė šioje ištraukoje kaip ryjančią aistrą kitų gerovei, o šios meilės versmė yra Dieve (F. F. Bruce, Jono laiškai , Eerdmans Pub., 1983). Jei norime būti panašūs į Dievą, labai rūpinsimės kitų gerove, nes Dievas yra meilė. Meilė yra ne tik tai, kas yra Dievas, bet ir tai, ką Jis daro: Dievas parodė, kaip stipriai mus mylėjo, atsiųsdamas savo viengimį Sūnų į pasaulį, kad per jį turėtume amžinąjį gyvenimą (1 Jono 4:9, NLT).



Tik gimusieji iš Dievo Dvasios gali mylėti savo išraiškos pilnatve, kuri yra auka: Taip mes žinome, kas yra meilė: Jėzus Kristus paaukojo už mus savo gyvybę. Ir mes turime paaukoti gyvybę už savo brolius ir seseris (1 Jono 3:16).

Iš prigimties žmogaus meilė yra savanaudiška ir sąlyginė. Mes mylime tuos, kurie mus myli. Mes mylime žmones, kurie mums yra malonūs ir teikia mums naudos. Bet Jėzus mokė: mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia, laimink tuos, kurie jus keikia, melskitės už tuos, kurie jus skriaudžia. Jei kas nors paplekšnoja tau į vieną skruostą, atsuk jam ir kitą. Jei kas nors paims jūsų paltą, neatimkite jiems savo marškinių. . . . Daryk kitiems taip, kaip norėtum, kad jie darytų tau. Jei myli tuos, kurie tave myli, koks tau nuopelnas? Net nusidėjėliai myli tuos, kurie juos myli. O jei darai gera tiems, kurie tau geri, koks tau nuopelnas? Net nusidėjėliai tai daro (Lk 6:27–33).

Dievo meilė yra agapė – pasiaukojantis ir besąlygiškas. Agapė myli tuos, kurie nenusipelno mūsų meilės, tuos, kurie mus nuvilia, netinkamai elgiasi, atstumia ir net nekenčia. Ir agapė įmanoma tik tada, kai tai gimsta iš Dievo mūsų širdyse. Agapė meilė yra iš Dievo, Dievo pradėta: nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą (Jono 3:16).

Jonas nori, kad mylėtume vienas kitą agapė nes taip Dievas myli. Jėzus nurodė: mylėkite vienas kitą, kaip aš jus mylėjau. Niekas neturi didesnės meilės, kaip tik gyvybę už draugus atiduoti (Jono 15:12–13). Dievas iliustravo, kaip atrodo tikroji meilė, dovanodamas, tarnaudamas, mylėdamas ir mirdamas už mus. Jis iškėlė kartelę aukštai, kaip turime mylėti kitus, ypač savo brolius ir seseris Kristuje.

Dievas nusprendė atskleisti savo meilę pasauliui per tai, kaip mes mylime kitus. Mylėkite vienas kitą, įsakė Jėzus. Kaip aš jus mylėjau, taip ir jūs turėtumėte mylėti vienas kitą. Jūsų meilė vienas kitam parodys pasauliui, kad esate mano mokiniai (Jono 13:34–35, NLT). Dievo meilė išryškėja, kai mylime vienas kitą. Pasaulis mato Dievo meilę, išreikštą tuo, kaip mes gyvename ir mylime kitus.

Meilė yra iš Dievo reiškia, kad meilė, kurią rodome kitiems, kyla iš Jo, šaltinio. Tikintieji gali mylėti Dievo širdimi, nes Dievo meilė buvo išlieta į mūsų širdis per mums duotą Šventąją Dvasią (Romiečiams 5:5). Dievas yra mūsų meilės kitiems šaltinis, šaltinis ir šaltinis. Meilė, kurią rodome, atspindi Dievo meilę mums, nes ji teka iš Jo širdies į mūsų ir į kitus.