Kas yra antinomizmas?

Kas yra antinomizmas? Atsakymas



Žodis antinomianizmas kilęs iš dviejų graikiškų žodžių, anti , reiškiantis „prieš“; ir nomos , reiškiantis „teisė“. Antinomizmas reiškia prieš įstatymą. Teologiškai antinomianizmas yra įsitikinimas, kad nėra moralės įstatymų, kurių Dievas tikisi, kad krikščionys laikytųsi. Antinomizmas perkelia biblinį mokymą prie nebiblinės išvados. Biblijos mokymas teigia, kad krikščionys neprivalo laikytis Senojo Testamento įstatymo kaip išganymo priemonės. Kai Jėzus Kristus mirė ant kryžiaus, Jis įvykdė Senojo Testamento įstatymą (Romiečiams 10:4; Galatams 3:23-25; Efeziečiams 2:15). Nebiblinė išvada yra ta, kad nėra jokio moralinio įstatymo, kurio Dievas tikisi, kad krikščionys paklustų.



Apaštalas Paulius nagrinėjo antinomianizmo klausimą Romiečiams 6:1-2, Ką tada pasakysime? Ar ir toliau nuodėmės, kad malonė padidėtų? Jokiu būdų! Mes mirėme nuodėmei; kaip mes galime jame gyventi ilgiau? Dažniausia doktrina apie išganymą vien malone yra ta, kad ji skatina nuodėmę. Žmonės gali stebėtis: jei esu išgelbėtas malone ir visos mano nuodėmės atleistos, kodėl nenusidėjus visko, ko noriu? Toks mąstymas nėra tikro atsivertimo rezultatas, nes tikras atsivertimas sukelia didesnį norą paklusti, o ne mažesnį. Dievo troškimas – ir mūsų troškimas, kai esame atgimę Jo Dvasios, – stengtis nenusidėti. Iš dėkingumo už Jo malonę ir atleidimą norime Jam patikti. Dievas mums atidavė savo be galo maloningą dovaną išganymui per Jėzų (Jono 3:16; Romiečiams 5:8). Mūsų atsakas – pašvęsti Jam savo gyvenimus iš meilės, garbinimo ir dėkingumo už tai, ką Jis dėl mūsų padarė (Romiečiams 12:1-2). Antinomizmas yra nebibliškas, nes klaidingai taiko Dievo malonės prasmę.





Antra priežastis, kodėl antinomizmas yra nebiblinis, yra ta, kad yra moralinis įstatymas, kurio Dievas tikisi, kad mes paklustume. Pirmasis Jono 5:3 mums sako: Tai yra meilė Dievui: paklusti Jo įsakymams. Ir Jo įsakymai nėra sunkūs. Kokio šio įstatymo Dievas tikisi, kad paklustume? Tai yra Kristaus įstatymas – mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu. Tai pirmasis ir didžiausias įsakymas. O antrasis panašus į jį: mylėk savo artimą kaip save patį. Visas Įstatymas ir Pranašai laikosi šių dviejų įsakymų (Mato 22:37-40). Ne, mes nesame pavaldūs Senojo Testamento įstatymui. Taip, mes esame pavaldūs Kristaus įstatymui. Kristaus įstatymas nėra platus teisinių kodeksų sąrašas. Tai meilės įstatymas. Jei mylime Dievą visa širdimi, siela, protu ir jėgomis, nedarysime nieko, kas Jam nepatiktų. Jei mylėsime savo artimus kaip save patį, nieko nepadarysime jiems pakenkti. Paklusti Kristaus įstatymui nėra reikalavimas užsitarnauti ar išlaikyti išganymą. Kristaus įstatymas yra tai, ko Dievas tikisi iš krikščionio.



Antinomizmas prieštarauja viskam, ko moko Biblija. Dievas tikisi, kad gyvensime dorovės, doros ir meilės gyvenimą. Jėzus Kristus išlaisvino mus nuo varginančių Senojo Testamento įstatymo įsakymų, bet tai nėra leidimas nusidėti. Greičiau tai yra malonės sandora. Turime stengtis nugalėti nuodėmę ir ugdyti teisumą, remdamiesi Šventosios Dvasios, kuri mums padės. Tai, kad esame maloningai išlaisvinti iš Senojo Testamento Įstatymo reikalavimų, turėtų lemti tai, kad savo gyvenimą gyvensime paklusdami Kristaus įstatymui. Pirmas Jono 2:3-6 skelbia: Mes žinome, kad pažinome Jį, jei laikomės Jo įsakymų. Žmogus, kuris sako: „Aš pažįstu Jį“, bet nedaro to, ką Jis įsako, yra melagis, ir tiesos jame nėra. Bet jei kas klauso Jo žodžio, Dievo meilė jame tikrai pilna. Taip mes žinome, kad esame Jame: kas teigia gyvenantis Jame, turi gyventi taip, kaip darė Jėzus.





Top