Kas yra liudijimo skrynia?

Kas yra liudijimo skrynia? Atsakymas



Pirmasis liudijimo skrynios paminėjimas yra Išėjimo 25:10. Dievas Mozei davė konkrečius nurodymus statyti palapinę jiems keliaujant dykumoje. Tabernakulis būtų vieta, kur tarp jų gyventų Dievo šlovė (Išėjimo 25:8–9). Be šimtų kitų šios padangtės aprašomųjų nurodymų, Dievas liepė Mozei pastatyti liudijimo skrynią, dar vadinamą Sandoros skrynia (Išėjimo 25:21–22). Žodžiai parodymus ir Sandorą abu nurodo sąlyginį susitarimą tarp Dievo ir Izraelio vaikų Sinajaus kalne. Arka tiesiogine prasme yra dėžutė arba skrynia. Taigi liudijimo skrynia yra susitarimo dėžutė.



Liudijimo skrynia buvo medinė dėžutė, padengta auksu iš vidaus ir išorės. Jis turėjo keturis išorinius žiedus, per kuriuos buvo galima pritvirtinti stulpus nešimui. Niekas, išskyrus vyriausiąjį kunigą, negalėjo paliesti skrynios (Skaičių 4:15). Jei tai padarytumėte, mirtis būtų akimirksniu, kaip nutiko vyrui, vardu Uza (2 Samuelio 6:1–7). Dievas pradėjo mokyti savo žmones apie savo šventumą ir jų nevertumą. Jis parodė jiems, kad Jo įsakymai nėra pasiūlymai, dėl kurių reikia derėtis. Jis norėjo išmokyti juos visuose dalykuose Jam paklusti, nesvarbu, ar jie suprato taisyklių priežastį, ar ne.





Skrynios dangtis taip pat buvo pagamintas iš aukso ir sudarė sėdynę tarp dviejų cherubų, vadinamą malonės sėdyne. Ten Dievas susitiks su savo žmonėmis (Išėjimo 25:22). Į liudijimo skrynią Mozė įdėjo ant kalno Dievo jam duotas Įstatymo lenteles. Skrynia buvo patalpinta palapinės viduje pačioje švenčiausioje vietoje, kur kartą per metus galėjo eiti tik vyriausiasis kunigas (Išėjimo 26:34). Visa tai Dievas piešė paveikslą, kad padėtų mums suprasti, ko reikia, kad nuodėmingas žmogus patektų į šventojo Dievo akivaizdą.



Liudijimo skrynia gavo savo pavadinimą dėl to, kad joje bus Dievo liudijimas savo žmonėms. Jo Įstatymas buvo ne tik žodinis, bet ir užrašytas, iškaltas akmenyje (Išėjimo 34:28; Pakartoto Įstatymo 5:22), todėl nepaklusnumui negalėjo būti pateisinimo. Hebrajams 9:4 pasakojama, kad vėliau izraelitai prie akmeninių plokščių liudijimo skrynioje pridėjo indelį manos (Išėjimo 16:32–33) ir Aarono lazdą, kuri užsimezgė (Skaičių 17:8–10).



Liudijimo skrynia reiškė Dievo buvimą su Jo žmonėmis, o Jo galia ėjo su jais visur, kur jie paimdavo skrynią (Jozuės 3:6; Skaičių 10:33–35). Izraelio priešai filistinai vieną kartą pavogė skrynią (1 Samuelio 5:1), tikėdamiesi, kad jos galia jiems padės. Jie pastatė jį savo stabo šventykloje ir laukė sėkmės. Tačiau tarp filistinų kilo nelaimė, kol jie maldavo savo vadovus išsiųsti skrynią atgal į Izraelį (1 Samuelio 5:4, 6, 9, 11–12). Dievas parodė, kad Jis nėra sėkmės žavesys, kurio galią gali turėti tas, kuris paėmė Jo skrynią. Jėga nebuvo pačioje liudijimo skrynioje; arka tik reprezentavo Dievo buvimą su Jo žmonėmis.



Nuo Jėzaus mirties ir prisikėlimo (Romiečiams 14:9) Dievas nebenaudoja liudijimo skrynios, kad gyventų su savo žmonėmis. Mes esame pagal naują testamentą arba sandorą. Per Sekmines Jis atsiuntė Šventąją Dvasią, kad ji apsigyventų kiekvieno tikinčiojo viduje (Apd 2:1–4, 38–39). Mes tampame Jo šventykla (1 Korintiečiams 6:19). Kai gimstame iš naujo tikėdami Jėzumi Kristumi (Jono 3:3, 16), Dievą imamės su savimi visur, kur einame. Filistinams nebuvo naudinga laikyti skrynią, nes skrynia pati savaime neturėjo galios, jei Dievas nebuvo jų pusėje. Taip pat mums nereikia fizinių daiktų – kryžių, atvaizdų, šventų relikvijų – kad nešiotųsi Dievo galia, nes Jis jau gyvena mumyse. Tas Jo buvimo suvokimas, vadinamas Viešpaties baime (Psalmyno 19:19; Patarlių 15:33), padeda priimti Jį gerbiančius sprendimus.



Top