Kuo skiriasi tikėjimas ir viltis?

Atsakymas



Tikėjimas ir viltis yra skirtingi, tačiau susiję. Kad yra skirtumas tarp tikėjimo ir vilties, akivaizdu 1 Korintiečiams 13:13. Dabar išlieka šie trys: tikėjimas, viltis ir meilė. Tačiau didžiausia iš jų yra meilė. Dvi iš trijų didžiausių dovanų yra tikėjimas ir viltis, išvardytos atskirai. Kad tikėjimas ir viltis yra susijusios sąvokos, matyti iš Hebrajams 11:1, Tikėjimas yra pasitikėjimas tuo, ko tikimės.

Tikėjimas yra visiškas pasitikėjimas ar pasitikėjimas kažkuo. Tikėjimas apima intelektualų sutikimą su faktų rinkiniu ir pasitikėjimą tais faktais. Pavyzdžiui, mes tikime Jėzumi Kristumi. Tai reiškia, kad mes visiškai pasitikime Jėzumi savo amžinuoju likimu. Mes suteikiame intelektualinį sutikimą su Jo pakaitinės mirties ir kūno prisikėlimo faktais, ir tada mes pasitikėti Jo mirtyje ir prisikėlime mūsų išganymui.



Biblinė viltis remiasi tikėjimu. Viltis yra nuoširdus laukimas, kuris ateina tikint kažkuo gera. Viltis yra pasitikintis tikėjimas, kuris natūraliai kyla iš tikėjimo. Viltis yra taikus garantas, kad kažkas, ko dar neįvyko, tikrai įvyks. Viltis turi apimti tai, kas dar nematoma: viltis, kuri matoma, nėra jokios vilties. Kas tikisi to, ką jau turi? (Romiečiams 8:24). Jėzaus sugrįžimas yra mūsų palaiminga viltis (Titui 2:13) – mes dar Jo nematome, bet žinome, kad Jis ateis, ir su džiaugsmu laukiame šio įvykio.



Jėzus pasakė, kad vėl ateis (Jono 14:3). Tikėdami mes pasitikime Jėzaus žodžiais, ir tai veda į viltį, kad vieną dieną būsime su Juo amžinai. Jėzus buvo prikeltas iš numirusių, pirmieji užmigusieji (1 Korintiečiams 15:20). Tai yra mūsų tikėjimo pagrindas. Tada turime Jėzaus pažadą: kadangi aš gyvenu, gyvensite ir jūs (Jn 14,19). Tai yra mūsų vilties pagrindas.

Santykį tarp tikėjimo ir vilties galima iliustruoti džiaugsmu, kurį jaučia vaikas, kai tėvas jam pasako, kad rytoj važiuos į pramogų parką. Vaikas tiki, kad eis į pramogų parką, remdamasis tėvo žodžiu – tai yra tikėjimas . Tuo pačiu metu tas tikėjimas vaikui sukelia nenumaldomą džiaugsmą – tai yra viltis . Natūralus vaiko pasitikėjimas tėvo pažadu yra tikėjimas; vaiko susižavėjimo šūksniai ir šokinėjimas vietoje yra vilties išraiška.



Tikėjimas ir viltis papildo vienas kitą. Tikėjimas grindžiamas praeities tikrove; viltis žvelgia į ateities tikrovę. Be tikėjimo nėra vilties, o be vilties nėra tikro tikėjimo. Krikščionys yra tikėjimo ir vilties žmonės. Turime amžinojo gyvenimo viltį, kurią nemeluojantis Dievas pažadėjo prieš laikų pradžią (Titui 1:2).

Top