Kas yra ideologinė kritika?

Kas yra ideologinė kritika?

Ideologinė kritika – tai analizės forma, kurios metu nagrinėjama, kaip įvairūs tekstai atspindi dominuojančią kultūros, visuomenės ar grupės ideologiją. Jis gali būti naudojamas nagrinėjant literatūros kūrinius, filmus, televizijos laidas ir kitas žiniasklaidos formas. Ideologinės kritikos tikslas – suprasti, kaip tekstas atspindi ir įamžina savo kultūros vertybes ir įsitikinimus. Ideologinės kritikos šaknys yra marksistinėje literatūros teorijoje. Marksistiniai teoretikai manė, kad literatūra yra klasių kovos visuomenėje atspindys. Jie tikėjo, kad valdančioji klasė naudojo literatūrą, kad kontroliuotų mases ir išlaikytų savo galią. Nuo to laiko ideologinė kritika išsivystė ir apėmė kitas perspektyvas, tokias kaip feministinės, queer ir postkolonijinės teorijos. Ideologinė kritika neapsiriboja kokia nors viena perspektyva ar ideologija. Jis gali būti naudojamas bet kokiam tekstui nagrinėti per bet kokį objektyvą. Svarbiausia yra pažvelgti į tai, kaip tekstas atspindi ir įamžina savo kultūros vertybes ir įsitikinimus.

Atsakymas





Ideologinė kritika yra metodas, leidžiantis išnagrinėti tekstą, ieškant didelių idėjų ir suprasti, kaip tikslinė auditorija reaguos į šias sąvokas. Tai retorinės kritikos forma, plačiau nagrinėjanti, kaip literatūrinės ar kalbinės technikos veikia auditorijos interpretacijas. Kaip naudojamas šiuo atveju, ideologija nurodo sąvokas ar idėjas ir kritika reiškia apžiūrą ir supratimą, o ne skundą. Ideologinė kritika yra naudinga vertinant bendrą kūrinio tikslą ir leidžia suprasti konkrečias rašytojo vartojamas frazes.



Ideologinė kritika prasideda nuo prielaidos, kad kultūra tam tikras idėjas ir joms apibūdinti vartojamus žodžius suvoks gana nuosekliai. Šie suvokimai įvairiose kultūrose gali skirtis, tačiau tam tikroje visuomenėje dauguma žmonių į tam tikras idėjas reaguos vienodai. Pavyzdžiui, žinant ką nors apie Biblijos teksto numatytą auditoriją, galima suprasti, kodėl Šventojo Rašto rašytojai naudojasi tam tikromis idėjomis.



Ideologinė kritika geriausiai paaiškinama pavyzdžiu. Jei Amerikos kultūros viltis ir svajones būtų galima apibendrinti vienu žodžiu, tai būtų laisvė. Jungtinėse Valstijose laisvė siejama su viskuo, kas kilnu, gera ir dėl ko verta kovoti. Kai nori propaguoti idėją, amerikiečiams įprasta apie tai diskutuoti apie laisvę; atmetus idėją, ji dažnai siejama su laisvės stoka. Žvelgiant iš ideologinės kritikos perspektyvos, nuorodos į laisvę kūriniuose, kuriuos parašė JAV, gali būti interpretuojamos turint omenyje šią perspektyvą.





Biblijoje labiausiai paplitusi paralelė yra hebrajiška šviesos samprata. Žydų žmonėms šviesa reiškė viską, kas gera, idealu ir teigiama. Norint ką nors pakelti, tai dažnai būdavo apibūdinama kaip šviesa, spindesys, spindesys ir pan. (Psalmyno 27:1; Apd 13:47; Malachijo 4:2). Norint ką nors paniekinti, tai būtų vadinama tamsa, šešėliu, naktimi ir kitais priešingais žodynais (Psalmyno 23:4; Patarlių 4:19; Luko 11:34–36; Romiečiams 1:21). Ideologinė kritika yra Biblijos tekstų supratimo metodas, ieškant ir suprantant tuos metodus.



Paulius tinkamai naudoja ideologiją, sujungdamas trijų dominuojančių kultūrų kultūrinius idealus 2 Korintiečiams 4:6. Kaip laisvė yra didžiausias Amerikos kultūros idealas, šviesa yra idealas hebrajams, žinios graikams ir šlovė romėnams. Teigdamas, kaip Evangelijos tiesa peržengia žmogiškuosius apribojimus, Paulius nurodo visus tris, rašydamas apie Dievo šlovės pažinimo šviesą, kuri realizuojama Jėzaus asmenyje, rodomame veide.

Ideologinė kritika yra naudinga aiškinant Šventąjį Raštą. Tai gali padėti paaiškinti, kodėl naudojami tam tikri simboliai, aprašymai ar terminai ir kaip rašytojas ketino skaitytojui atsakyti. Kaip ir bet koks požiūris į Bibliją, ideologinė kritika turi būti naudojama mokinystės kontekste (Mato 28:19–20) – mokymo santykyje su brandžiais tikinčiaisiais – kad būtų galima visapusiškai išnaudoti.



Top