Kas yra psichoanalitinė teorija ir ar ji biblinė?

Kas yra psichoanalitinė teorija ir ar ji biblinė? Atsakymas



Psichologija ir biblinis konsultavimas turi prieštaravimo istoriją. Tačiau yra krikščionių patarėjų, kurie naudoja tam tikrus psichologinėse teorijose esančius metodus, teikdami biblinius patarimus. Svarbiausia yra kritiškai įvertinti psichologinę teoriją, palyginti su Biblijos tiesa, kad būtų galima nustatyti, kas gali būti naudinga, o kas aiškiai prieštarauja Dievui. Turime tarsi išbandyti dvasias (1 Jono 4:1). Psichologija yra didžiulė sritis, o krikščionių konsultantas turės išnagrinėti įvairias psichologines teorijas. Toliau pateikiama psichoanalitinės teorijos apžvalga. Kituose mūsų straipsniuose rasite kitų įprastų psichologinių teorijų apžvalgų.



Psichoanalitinės teorijos paaiškinimas


Psichoanalitinė teorija daugeliu atžvilgių yra pirmoji psichologinė teorija. Sukurtas austrų neurologo Sigmundo Freudo ir daugelio popkultūros nuorodų taikinys, jis turėjo ilgalaikį poveikį psichologijos sričiai. Ši teorija buvo daugelio kitų psichologinių teorijų pagrindas, tačiau pati ji nebėra plačiai naudojama.



Psichoanalitinė teorija teigia, kad žmogaus elgesį daugiausia lemia nesąmoningas ir instinktyvus potraukis. Freudas kalbėjo apie libido, kurį vėliau išplėtė iki gyvenimo instinktų ir mirties instinktų. Jis taip pat sukūrė id, ego ir superego sąvokas. ID yra psichikos dalis, susidedanti iš biologinių instinktų ir valdoma malonumo. Dažnai manoma, kad tai reiklus, savanaudiškas ir stokojantis. Ego yra psichologinė asmenybės dalis, kurią valdo tikrovė. Jis yra atsakingas už ID valdymą ir suteikia asmenybei racionalumo bei intelekto. Superego yra moralinis asmenybės aspektas, giminingas sąžinei. Freudas pasiūlė, kad superego moralinis kodeksas yra tėvų ir visuomenės vertybių internalizavimas. Superego siekia tobulumo ir talpina pasididžiavimo bei kaltės jausmus. Freudas kalbėjo apie psichinės energijos pasidalijimą tarp trijų asmenybės aspektų; žmogaus elgesys yra šios energijos pasidalijimo rezultatas.





Freudas taip pat kalbėjo apie sąmoningą ir nesąmoningą. Nesąmoninga proto dalis kontroliuoja automatines reakcijas ir, pasak Freudo, yra neurozių šaknis. Tam tikri nerimo tipai kyla iš pasąmonės, daugiausia dėl id, ego ir superego sąveikos. Freudas sukūrė terminą „ego gynybos mechanizmas“, nurodydamas viską, ką žmonės naudoja savo ego apsaugai ir nerimui įveikti – pavyzdžiui, neigimas yra įprasta gynyba nuo baimės.



Freudas tikėjo, kad asmenybė daugiausiai išsivysto iki šešerių metų. Vaikas turi pereiti daugybę psichoseksualinių etapų. Kiekviename etape yra tam tikras poreikis, kuris turi būti patenkintas, atsižvelgiant į vaiko malonumo centrą toje stadijoje. Jei poreikis nebus patenkintas, vaikas toje stadijoje įstrigs ir atsiras psichologinių sunkumų. Erikas Eriksonas vėliau teoretizavo psichosocialines raidos stadijas, kuriose vaikas turi įveikti įvairias socialines krizes. Kiekvienas etapas, kai praeina, padeda vaikui socializuotis tokiose srityse kaip pasitikėjimas prieš nepasitikėjimą arba tapatybė ir vaidmenų painiava. Eriksono stadijos leidžia vystytis visą gyvenimą.

Freudas pasiūlė, kad terapija turėtų būti skirta nesąmoningam žmogui padaryti sąmoningą. Psichoanalizė taip pat bando sustiprinti ego, kad asmenybė būtų labiau pagrįsta tikrove, suteikdama klientui daugiau laisvės gyventi gerai. Tikimasi, kad terapeutas bus tuščias lapas, ant kurio klientas gali numatyti ankstesnius vystymosi sutrikimus. Kliento įžvalga laikoma būtina pokyčiams. Gerai žinomi terapiniai metodai yra laisvos asociacijos ir sapnų aiškinimas.

Biblijos psichoanalitinės teorijos komentaras
Deterministinis Freudo požiūris į žmoniją prieštarauja Biblijos mokymui. Šventasis Raštas skelbia, kad Jėzus yra Gelbėtojas, o mūsų santykiai su Juo – keičiantys. Tačiau Freudas, atrodo, turėjo idėją apie žmogaus ištvirkimą. Jo samprata apie id, kurią valdo malonumas, nesiskiria nuo Biblijos nuodėmės prigimties aprašymo (Filipiečiams 3:18-19; Galatams 5:16-24; Romiečiams 1:24). Ego, mūsų dalis, kuri, pasak Freudo, sąveikauja su tikrove, galbūt yra ta žmogaus dalis, kuri gali atpažinti bendrą Dievo apreiškimą ir žino, kad jis buvo sukurtas amžinybei (Mokytojo 3:11; Romiečiams 1:20). Superego arba sąžinė yra ta vieta, kur vyksta kova tarp mūsų senosios, nuodėmingos prigimties ir mūsų naujos, dievobaimingos prigimties. Freudas manė, kad superego buvo sukurtas socialinės įtakos. Krikščionys tiki, kad moralė kyla iš Dievo. Psichoanalitiko tikslas – leisti nesąmoningus, sąmoningus garsus, panašius į širdies minčių ir nuostatų atskleidimą (Hebrajams 4:12). Tačiau nors Freudas teigė, kad savęs suvokimo ir ego stiprybės pakanka, kad būtume sveiki, mes žinome, kad tikra sveikata kyla tik iš Kristaus ir Jo žodžio.

Psichoanalitinė teorija traktuoja Dievą kaip iliuziją, akivaizdžiai nebiblišką perspektyvą. Atrodo, kad kai kurios jos sąvokos padeda apibūdinti žmogaus ištvirkimą ir paaiškinti žmonijos vidinę sumaištį, tačiau teorijos sprendimas yra neteisingas. Negalime įgyti psichologinės sveikatos vien išgyvendami praeitį. Laisvė ateina ne per savimonę, o per Kristų (Jono 8:32). Be to, Freudo psichologinės sveikatos samprata yra gana egocentriška ir sumažina meilės kitus svarbą. Žinoma, mylėti kitus yra krikščionio dvasinės sveikatos pagrindas (Jono 13:34). Kad būtume tikrai sveiki, mums reikia, kad Jėzus išgydytų praeities žaizdas ir atliktų funkcinius pokyčius. Šventosios Dvasios galia, gyvenanti viduje, yra tai, kas neša sveikatą, o ne projekciją terapeutui.

Atkreipkite dėmesį, kad didelė šios informacijos dalis buvo pritaikyta iš Šiuolaikinės psichoterapijos: visapusiškas krikščioniškas įvertinimas Stantonas Jonesas ir Richardas Butmanas ir Konsultavimo ir psichoterapijos teorija ir praktika pateikė Geraldas Corey.



Top