Kodėl svarbu leisti laiką vienam su Dievu?

Kodėl svarbu leisti laiką vienam su Dievu? Atsakymas



Visiems santykiams reikia laiko. Santykis su Dievu, nors daugeliu atžvilgių skiriasi nuo kitų santykių, vis tiek vadovaujasi kitų santykių taisyklėmis. Biblijoje gausu palyginimų, padedančių suvokti savo santykį su Dievu. Pavyzdžiui, Kristus vaizduojamas kaip jaunikis, o Bažnyčia – kaip nuotaka. Santuoka – tai du, kurie savo gyvenimus sujungia kaip vienas (Pradžios 2:24). Toks intymumas apima laiką, praleistą vienas su kitu. Kitas santykis – tėvo ir vaiko santykiai. Artimi tėvų santykiai yra tokie, kai vaikai ir tėvai turi ypatingą laiką kartu. Laiko leidimas vienam su mylimu žmogumi suteikia galimybę iš tikrųjų pažinti tą žmogų. Praleisti laiką vienam su Dievu nesiskiria. Būdami vieni su Dievu, priartėjame prie Jo ir Jį pažįstame kitaip nei grupėse.






Dievas trokšta laiko būti vienas su mumis. Jis nori asmeninių santykių su mumis. Jis sukūrė mus kaip asmenybes, surišdamas mus įsčiose (Psalmyno 139:13). Dievas žino intymias mūsų gyvenimo detales, pavyzdžiui, plaukų skaičių ant galvos (Lk 12:7). Jis pažįsta žvirblius atskirai, ir tu esi vertas daugiau nei daugelis žvirblių ( Mato 10:29, 31 ). Jis kviečia mus ateiti pas Jį ir pažinti Jį (Iz 1:18; Apreiškimas 22:17; Saliamono giesmė 4:8). Kai trokštame artimai pažinti Dievą, anksti Jo ieškosime (Psalmė 63:1) ir leisime laiką su Juo. Būsime kaip Marija, sėdėsime prie Jėzaus kojų ir klausysime Jo balso (Lk 10, 39). Alksime ir trokšime teisumo ir būsime sotūs (Mato 5:6).



Galbūt geriausia priežastis leisti laiką vieni su Dievu yra sekti bibliniais pavyzdžiais. Senajame Testamente matome, kad Dievas kviečia pranašus ateiti pas Jį vieną. Mozė susitiko vienas su Dievu prie degančio krūmo, o paskui ant Sinajaus kalno. Dovydas, kurio daugelis psalmių atspindi pasitikėjimą Dievo pažinimu, su Juo bendravo bėgdamas nuo Sauliaus (57 psalmė). Dievo artumas praėjo pro šalį, kai Elijas buvo oloje. Naujajame Testamente Jėzus leido laiką vienas su Dievu (Mato 14:13; Morkaus 1:35; Morkaus 6:45-46; Morkaus 14:32-34; Luko 4:42; Luko 5:16; Luko 6:12). Luko 9:18; Jono 6:15). Jėzus iš tikrųjų liepė mums kartais melstis vienam Dievui: kai meldžiatės, eikite į savo kambarį, uždarykite duris ir melskitės savo Tėvui, kuris yra neregimas (Mato 6:6a).





Norėdami pasikliauti Jėzumi kaip savo vynmedžiu (Jono 15:1-8), turėsime būti tiesiogiai, intymiai prijungtas prie Jo. Kaip šakelė yra tiesiogiai susijusi su vynmedžiu, o per vynmedį – su kitomis šakelėmis, taip mes esame tiesiogiai susiję su Kristumi ir todėl dalyvaujame bendruomenėje. Mes leidžiame laiką vieni su Dievu ir bendradarbiaujame, kad gautume geriausią maistą. Neturėdami laiko vieni su Dievu, rasime nepatenkintus poreikius; mes tikrai nepažinsime gausaus gyvenimo, kurį Jis duoda.



Leisdami laiką vieni su Dievu, mūsų protas blaškosi, kad galėtume sutelkti dėmesį į Jį ir išgirsti Jo Žodį. Pasilikdami Jame, mėgaujamės artumu, į kurį Jis mus kviečia, ir iš tikrųjų Jį pažinsime.



Top