Ar būdami danguje prisiminsime savo žemiškąjį gyvenimą?

Ar būdami danguje prisiminsime savo žemiškąjį gyvenimą? Atsakymas



Izaijo 65:17 sakoma: “Aš sukuriu naują dangų ir naują žemę, o buvę nebus prisiminti ir į galvą neateis”. Kai kurie Izaijo 65:17 aiškina taip, kad mes neprisiminsime savo žemiško gyvenimo danguje. Tačiau vienoje eilutėje, anksčiau Izaijo 65:16, Biblija sako: Nes praeities vargai bus užmiršti ir paslėpti nuo mano akių. Tikėtina, kad bus pamirštos tik mūsų praeities bėdos, o ne visi mūsų prisiminimai. Mūsų prisiminimai galiausiai bus išvalyti, išpirkti, išgydyti ir atkurti, o ne ištrinti. Nėra jokios priežasties, kodėl mes negalėtume turėti daug prisiminimų iš savo žemiško gyvenimo. Prisiminimai, kurie bus išvalyti, yra tie, kurie apima nuodėmę, skausmą ir liūdesį. Apreiškimo 21:4 skelbiama: Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių. Nebebus nei mirties, nei gedulo, nei verksmo, nei skausmo, nes senoji dalykų tvarka praėjo.






Tai, kad buvę dalykai neateis į galvą, nereiškia, kad mūsų prisiminimai bus nuvalyti. Pranašystė gali byloti apie nuostabią mūsų naujos aplinkos kokybę. Naujoji žemė bus tokia įspūdinga, tokia pritrenkianti mintis, kad visi pamirš dabartinės žemės vargą ir nuodėmę. Vaikas, kuris naktį bijo šešėlių savo kambaryje, kitą dieną žaidimų aikštelėje visiškai pamiršta savo naktinę baimę. Tai nereiškia, kad prisiminimai buvo ištrinti, tik kad saulėkaitoje jie neateina į galvą.



Be to, svarbu atskirti amžinąją būseną ir dabartinį dangų. Kai tikintysis miršta, jis ar ji patenka į dangų, bet tai nėra mūsų galutinis tikslas. Biblija kalba apie naują dangų ir naują žemę kaip apie mūsų amžinus, nuolatinius namus. Abiejose aukščiau cituotose ištraukose (Izaijo 65:17 ir Apreiškimo 21:1) kalbama apie amžinąją būseną, o ne apie dabartinį dangų. Pažadas nušluostyti kiekvieną ašarą ateina tik po suspaudimų, po paskutinio teismo ir po visatos atkūrimo.





Savo apokaliptinėje vizijoje Jonas mato sielvartą danguje: po altoriumi mačiau sielas tų, kurie buvo nužudyti dėl Dievo žodžio ir jų išlaikyto liudijimo. Jie sušuko garsiu balsu: „Ar ilgai, Viešpatie, šventasis ir tikras, kol teis žemės gyventojus ir atkeršysi už mūsų kraują?“ (Apreiškimo 6:9–10). Jonas akivaizdžiai yra danguje (Apreiškimo 4:1–2), jis mato ir girdi tuos, kurie akivaizdžiai prisimena jiems padarytą neteisybę. Jų garsūs raginimai keršyti rodo, kad dabartiniame danguje prisiminsime savo gyvenimą žemėje, įskaitant blogus dalykus. Dabartinis Apreiškimo 6 skyriaus dangus yra laikinas, tačiau užleidžia vietą amžinajai būsenai Apreiškimo 21 skyriuje.



Istorija apie Lozorių ir turtuolį (Lk 16:19–31) yra dar vienas įrodymas, kad mirusieji prisimena savo žemiškąjį gyvenimą. Turtuolis Hade prašo Abraomo išsiųsti Lozorių atgal į žemę, kad perspėtų turtuolio brolius apie neteisiųjų laukiantį likimą (27–28 eilutės). Turtuolis akivaizdžiai prisimena savo artimuosius. Jis taip pat prisimena savo gyvenimą, kuriame jis tarnauja ir buvo nuodėmingas (25 eilutė). Prisiminimai apie turtuolį Šeole tampa jo kančios dalimi. Pasakojime neužsimenama, ar Lozorius turi prisiminimų, ar ne, bet Abraomas turi neabejotinų žinių apie tai, kas vyksta žemėje (25 eilutė). Tik tada, kai pasieksime amžinąją būseną, teisieji paliks visą sielvartą.



Top